Nekenčiamiausi pasaulio vardai: istorija, stereotipai ir netikėtos priežastys

vardo reiksme

Written by

in

Vienas vardas gali skambėti šiltai, priminti vaikystę ar mylimą žmogų. Kitas – vos ištartas sukelti nemalonią reakciją. Tačiau „nekenčiamiausių vardų“ pasaulyje sąrašas nėra toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti. Vardą žmonės dažniausiai ima sieti ne su pačiomis raidėmis, o su tuo, kas tuo vardu buvo pavadintas: istoriniu nusikaltėliu, diktatoriumi, išgalvotu piktadariu ar tiesiog nemaloniu žmogumi iš savo aplinkos.

Ne vardas kaltas, o jo istorija

Turbūt ryškiausias pavyzdys – Adolfas. Daugelyje šalių šis vardas beveik neatsiejamas nuo Adolfo Hitlerio ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų. Nors vardas egzistavo gerokai anksčiau ir kadaise buvo visiškai įprastas, XX amžiaus istorija jį taip stipriai paženklino, kad tėvai šiandien dažnai vengia juo pavadinti vaikus.

Panašiai atsitiko ir su vardu Benito. Italijoje jis ilgą laiką buvo tradicinis, tačiau Benito Mussolini politinis palikimas pavertė jį gerokai problemiškesniu. Vardas, kuris vienai kartai galėjo reikšti šeimos tradiciją, kitai tapo fašizmo simboliu.

Kai kuriose šalyse itin neigiamas asociacijas kelia ir Vladimiras – ne dėl paties vardo kilmės, o dėl šiuolaikinių politinių įvykių bei Vladimiro Putino vaidmens juose. Vis dėlto tokie pokyčiai nėra vienodi visame pasaulyje. Vienoje valstybėje vardas gali būti vengiamas, o kitoje jis išlieka dažnas, nes vietos gyventojams kelia visai kitokias asociacijas.

Tai svarbi detalė: net ir labiausiai kompromituotas vardas nėra „blogas“ savaime. Jo reputaciją sukuria istorija, žiniasklaida ir visuomenės atmintis.

Kai vardą išgarsina nusikaltėliai ir piktadariai

Kai kurie vardai tampa nepopuliarūs dėl konkrečių nusikaltimų. Tyrimai apie kūdikių vardų pasirinkimą Jungtinėse Valstijose ir kitose anglakalbėse šalyse ne kartą parodė, kad po rezonansinių nusikaltimų tam tikrų vardų populiarumas sumažėja. Žmonės nenori, kad jų vaiko vardas būtų siejamas su serijiniu žudiku, teroristu ar kitu plačiai aptarinėtu nusikaltėliu.

Tokį poveikį gali turėti ir ne vien tikri nusikaltėliai. Populiarioji kultūra nuolat kuria naujus neigiamus simbolius. Darthas Vaderis, Voldemortas, Hannibalas Lecteris ar Freddy Kruegeris daugelio žiūrovų atmintyje pirmiausia reiškia grėsmę, o ne neutralų vardą. Nors šie vardai dažnai ir taip nėra įprasti kasdienybėje, jų skambesys įgauna papildomą emocinį krūvį.

Įdomu tai, kad kai kurie personažai laikui bėgant iš blogio simbolių virsta kultūros ikonomis. Vardas gali tapti populiarus kaip ironija, sceninis pseudonimas ar mados elementas. Tačiau suteikti vaikui vardą, kuris mokykloje nuolat primintų siaubo filmą ar diktatorių, daugeliui tėvų atrodo pernelyg rizikinga.

Neigiamą reputaciją gali įgyti ir religiniai vardai, jei jie susiejami su išdavyste ar moraliniu nuopuoliu. Judas – vienas ryškiausių pavyzdžių krikščioniškoje kultūroje. Nors vardas turi seną biblinę kilmę ir kitose kalbose gali būti vartojamas įprastai, Europoje jis neretai suvokiamas per Judo Iskarijoto išdavystės istoriją.

Vardai, kurių nemėgstama dėl skambesio

Ne visi nekenčiami vardai turi tamsią istoriją. Kartais žmones erzina pats skambesys. Apklausose, kuriose dalyviai vertina vardus, neigiamų reakcijų dažnai sulaukia tie, kurie atrodo pernelyg dirbtiniai, sunkiai ištariami arba primena populiariosios kultūros madas.

Anglakalbėse šalyse ilgą laiką kritikuoti tokie vardai kaip Gertrude, Bertha ar Mildred. Lietuviškai jų atitikmenys ne visada skamba taip pat, nes vardų emocinis atspalvis priklauso nuo kalbos ir kultūros. Lietuvoje vienai kartai tam tikras vardas gali atrodyti senamadiškas, o po kelių dešimtmečių jis jau gali būti vertinamas kaip išskirtinis ir stilingas.

Vardų populiarumui įtakos turi ir televizija. Personažas, kurį žiūrovai mėgsta, gali išpopuliarinti anksčiau retą vardą. Tačiau erzinantis ar kvailai vaizduojamas veikėjas gali sukelti priešingą efektą. Kai kurios mamos ir tėčiai net pasakoja negalintys rinktis konkretaus vardo vien todėl, kad jis primena buvusį mokytoją, viršininką ar nemalonų kaimyną.

Tai vadinama asmeninėmis asociacijomis. Jos dažnai stipresnės už žodynuose pateikiamą vardo reikšmę. Žmogus gali žinoti, kad vardas reiškia „stiprus“, „šviesus“ ar „maloningas“, bet vis tiek jo nemėgti, nes vaikystėje taip vadinosi skriaudikas.

Skirtingos šalys – skirtingi nekenčiamų vardų sąrašai

Vieno pasaulinio sąrašo nėra ir negali būti. Vardų reputacija priklauso nuo kalbos, istorijos, religijos, migracijos ir politinės patirties. Vardas, kuris Vokietijoje kelia labai nemalonių minčių, gali būti visiškai neutralus Pietų Amerikoje. Tas pats pasakytina apie vardus, susijusius su karais, kolonializmu ar nacionaliniais konfliktais.

Kai kuriose valstybėse valdžia net riboja tam tikrų vardų pasirinkimą. Priežastys skiriasi: siekiama apsaugoti vaiką nuo patyčių, uždrausti įžeidžiančius ar absurdiškus vardus, neleisti naudoti politinių titulų ar istorinių nusikaltėlių pavardžių. Naujojoje Zelandijoje ir kai kuriose kitose šalyse tėvams yra tekę atsisakyti tokių sumanymų kaip „King“, „Princess“ ar vardų, kurie laikomi žeminančiais vaiką.

Vis dėlto draudimai neišsprendžia pagrindinės problemos. Vardai nuolat keičia savo reikšmę. Tai, kas šiandien skamba nejaukiai, po kelių kartų gali tapti istorine retenybe be aiškios emocinės naštos. O kadaise garbingas vardas gali prarasti populiarumą vos dėl vieno žmogaus veiksmų.

Todėl nekenčiamiausias vardas dažniausiai nėra tas, kurį vieningai atmeta visas pasaulis. Tai vardas, į kurį susikabina per daug sunkių prisiminimų. Vieniems jis primena diktatūrą, kitiems – filmų piktadarį, dar kitiems – asmeninę istoriją, apie kurią nesinori kalbėti. Vardai patys nekalti, tačiau žmonės suteikia jiems atmintį – kartais šviesią, o kartais tokią, nuo kurios norisi nusisukti.